- blėniai
- blė́niai (la. blēņi?) sm. pl. (1) niekniekiai, niekai: Tavo tokie blė́niai man nepatinka Brž. Blė́niais neužsiimk, duotą darbą dirbk Brž. | Ir išsirinko blė́nių (menkos sveikatos) mergaitę Brž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
blėnys — sm. pl. (1) žr. blėniai: Koks čia darbas – vieni blėnys! Brž. Nedaryk blėnių! Brž. | Jūs abi pilnos blėnių PnmR … Dictionary of the Lithuanian Language